Parodos nėra mūsų dienų išradimas. Jos prasidėjo nuo stambių nuolat miestuose vykusių mugių; šie miestai buvo ties didžiųjų kelių sankirtomis, juose lankėsi daug žmonių ir miestai turtėjo. Daugybė žmonių, kai kurie atvykę net iš labai toli, lankėsi šiose mugėse, leido laiką vietoje ir keisdavosi daugybe prekių. Šie renginiai tapo idėjų apsikeitimo, įgūdžių demonstravimo ir palyginimo vieta.

Šių susirinkimų metu tarp skirtingų tautų ir dažnai prieštaringų kultūrų vystėsi pakankamai draugiška abipusio supratimo ir bendrumo atmosfera. Daugiausia žmonių iš visos Viduramžių Europos lankėsi Liono, Frankfurto ir Leipcigo miestuose.

Taip komerciniai sandoriai nuo seniausių laikų grindė kelią šiuolaikinėms tarptautinėms parodoms, atliekančioms švietimo funkciją ir prisidedančioms skatinant supratimą pasaulyje.

Pirmoji „šiuolaikinė ir tarptautinė” paroda šiuolaikine šio žodžio prasme įvyko 1851 m. Londone, Anglijos sostinėje, stipriausioje pramoninėje valstybėje; ši didžiulė imperija puikiai pasinaudojo laisva prekyba ir Viktorijos laikotarpio prabanga. Paroda sulaukė nepaprasto pasisekimo.

Prie parodos, kuri apėmė visas žmonijos pasiekimų sritis, buvo kviečiamos prisidėti visos šalys. Paryžius perėmė pirmąją vietą ir surengė puikias parodas 1867, 1878, 1889 ir 1900 m. Netrukus ir kiti didieji centrai pareiškė norą priimti amatininkus ir gamintojus iš viso pasaulio; sėkmingiausios parodos buvo surengtos Vienoje, Amsterdame, Briuselyje, Barselonoje, S. Luise, Turine ir Filadelfijoje.

Šie renginiai neišvengiamai sąlygojo daugelį interesų konfliktų ir dažnai būdavo labai blogai organizuoti. Toks sąmyšis sukėlė daug problemų dalyvaujančių valstybių valdžiai, todėl atsirado poreikis parengti nuostatus, ribojančius parodų paplitimą ir suteikiančias tam tikrų garantijų dalyviams. Augant susidomėjimui ir patirčiai parodų organizavimo srityje, tapo akivaizdu, kad reikia suburti skirtingas šalis, o jų skirtumai pasireiškė mėginant išspręsti bendras problemas.

Buvo nutarta, jog reikia tarptautinės sutarties. Paryžius šią idėją palaikė nuo 1907 m. 1912 m. Vokietijos vyriausybė perėmė iniciatyvą ir sukvietė suinteresuotų šalių vyriausybes, norinčias dalyvauti sutarties rengime.

Šalių vyriausybės netruko atsiliepti ir išreiškė norą parengti nuostatus, kurie pagerintų tiek organizatorių ir dalyvių, tiek dalyvaujančių šalių vyriausybių bei oficialių ar privačių eksponentų santykius.

Diplomatinė konferencija Berlyne nustatė Tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios tarptautines parodas, pagrindus. Tačiau pasiekto diplomatinio sprendimo nepavyko ratifikuoti dėl 1914 m. prasidėjusio karo.

Vyriausybės vėl tęsė svarstymus 1920 m., tačiau tik 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiaus konferencijoje trisdešimt vienos šalies delegatai pasirašė pirmąją konvenciją, teisiškai reglamentuojančią tarptautinių parodų organizavimą.

1928 m. Tarptautinėje konferencijoje buvo sutvarkyta pasaulio parodų padėtis, sureguliuotas jų dažnumas ir apibrėžtos parodos dalyvių ir organizatorių teisės ir pareigos. Tuo pačiu metu buvo įkurtas Tarptautinis parodų biuras (Bureau International des Expositions), kurio paskirtis – užtikrinti Konvencijos nuostatų laikymąsi.
   
Vėliau, 1948 m. ir 1966 m. sudarytais Protokolais, Konvencijoje buvo padarytas esminis pakeitimas - išspręsta parodų dažnumo problema.

 

 

Pasaulinės EXPO parodos:

Parodos vieta	Parodos trukmė
Londonas	1851 05 01 – 1851 11 01
Paryžius	1855 05 15 – 1855 11 15
Londonas	1862 05 01 – 1862 11 01
Paryžius	1867 04 01 – 1867 11 03
Viena	1873 05 01 – 1873 10 31
Filadelfija	1876 05 10 – 1676 11 10
Paryžius	1878 05 20 – 1878 11 10
Melburnas	1880 10 01 – 1881 04 30
Barselona	1888 04 08 – 1888 12 10
Paryžius	1889 05 05 – 1889 10 31
Čikaga	1893 05 01 – 1893 10 03
Briuselis	1897 05 10 – 1897 11 08
Paryžius	1900 04 15 – 1900 11 12
Šv. Luisas	1904 04 30 – 1904 12 01
Liežas (Belgija)	1905 04 27 – 1905 11 06
Milanas	1906 04 28 – 1906 11 11
Briuselis	1910 04 23 – 1910 11 07
Gentas (Belgija)	1913 04 26 – 1913 11 11
San Franciskas	1915 02 20 - 1915 12 04
Barselona	1929 05 20 – 1929 01 15
Čikaga	1933 05 27 – 1933 11 12
Briuselis	1935 04 27 – 1935 11 06
Paryžius*	1937 05 25 – 1937 11 25
Liežas (Belgija)	1939 05      – 1939 11
Niujorkas*	1939 04 30 – 1939 10 31
	1940 05 11 – 1940 10 27
Briuselis	1958 07 06 – 1958 09 29
Sietlas	1962 04 21 – 1962 10 21
Monrealis	1967 04 28 – 1967 10 27
Osaka	1970 03 15 – 1970 09 13
Spoukenas (JAV)	1974 05 04 – 1974 11 03
Okinava	1975 07 20 – 1976 01 18
Knoksvilis (JAV)	1982 05 01 – 1982 10 31
Naujasis Orleanas	1984 05 01 – 1984 11 11
Tsukuba (Japonija)	1985 03 17 – 1985 09 16
Vankuveris	1986 05 02 – 1986 10 13
Brisbanas	1988 04 30 – 1988 10 30
Sevilija*	1992 04 20 – 1992 10 12
Ženeva	1992 05 15 – 1992 08 15
Taejonas (Korėja)*	1993 08 07 – 1993 11 07
Lisabona*	1998 05 22 – 1998 09 30
Hanoveris*	2000 06 01 – 2000 10 31
Rostokas (Vokietija)	2003 04 25 – 2003 10 12
Aiči (Japonija)*	2005 03 25 – 2005 09 25
Saragosa (Ispanija)*	2008 06 14 – 2008 09 14
Šanchajus (Kinija)	2010 05 01 - 2010 10 31