I DALIS – Apibrėžimai ir tikslai


1 STRAIPSNIS

    1.    Paroda – tai prisistatymas, kurio pagrindinė paskirtis, nepriklausomai nuo pavadinimo, yra visuomenės švietimas: joje eksponuojamos žmonijos turimos priemonės civilizacijos poreikiams patenkinti arba demonstruojama vienoje ar daugiau sričių pasiekta pažanga, arba parodomos ateities galimybės.

    2.    Paroda yra tarptautinė, kai joje dalyvauja daugiau nei viena valstybė.

   3.    Tarptautinės parodos dalyviai: valstybės, kurioms atstovaujama pasiskirsčius į nacionalinius skyrius, tarptautinės organizacijos,  dalyviai iš šalių, kurioms nėra oficialiai atstovaujama ir dalyviai, turintys teisę vykdyti veiklą, atitinkančią parodos nuostatus.


2 STRAIPSNIS

Ši Konvencija taikoma visoms tarptautinėms parodoms, išskyrus:

    a)    trumpiau nei tris savaites trunkančioms parodoms;

    b)    meno parodoms;

    c)    komercinio pobūdžio parodoms;

„Nepriklausomai nuo organizatorių parodai suteikto pavadinimo, Konvencija pripažįsta skirstymą į registruotąsias parodas ir pripažintąsias parodas.“


II STRAIPSNIS – Bendrosios tarptautinių parodų organizavimo sąlygos


3 STRAIPSNIS

Tarptautinis parodų biuras gali registruoti tarptautines parodas, nurodytas 25 straipsnyje ir pasižyminčias šiomis ypatybėmis:

    A)    Trukmė negali būti trumpesnė nei šešios savaitės ir ilgesnė nei šeši mėnesiai;

   B)    Dalyvaujančių valstybių naudojamus parodos pastatus reglamentuojančios taisyklės nustatomos bendruosiuose parodos nuostatuose. Jeigu pagal kviečiančiosios valstybės teisės aktų reikalavimus nuo turto turi būti mokamas mokestis, už tai atsako organizatoriai. Vadovaujantis Biuro patvirtintais nuostatais, atlyginama tik už faktiškai suteiktas paslaugas;

   C)    Nuo 1995 m. sausio 1 d. tarp dviejų registruotųjų parodų turi praeiti ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpis; pirmąją parodą galima surengti 1995 m. Tačiau Tarptautinis parodų biuras turi teisę paskirti datą, kuri negali būti ankstesnė nei vieneri metai iki pagal ankstesnę nuostatą nustatytos datos, norint suteikti galimybę pažymėti išskirtinį tarptautinės svarbos įvykį, tačiau nepažeidžiant pradiniame plane nustatyto penkerių metų laikotarpio.


4 STRAIPSNIS

A)    Tarptautinis parodų biuras gali pripažinti tarptautines parodas, kurios pasižymi šiomis ypatybėmis:

    1.    trukmė negali būti mažesnė nei trys savaitės ir ilgesnė nei trys mėnesiai;

    2.    jos privalo iliustruoti konkrečią temą;

    3.    bendras paviršiaus plotas negali viršyti 25 ha;

   4.    jos privalo dalyvaujančioms valstybėms skirti organizatoriaus pastatytas patalpas, neskaičiuojant nuomos mokesčio, mokėjimų, mokesčių ir išlaidų, išskyrus už suteiktas paslaugas; valstybei galima skirti iki 1000 m2 plotą. Tačiau Tarptautinis parodų biuras turi teisę leisti nukrypti nuo reikalavimo patalpas skirti neatlygintinai, jeigu tai pateisinama organizuojančios valstybės ekonomine ir finansine padėtimi;

    5.    vadovaujantis šia A dalimi, tarp dviejų registruotųjų parodų galima surengti tik vieną pripažintąją parodą;

    6.    tais pačiais metais galima surengti tik vieną registruotąją parodą arba parodą, vadovaujantis A dalimi;

B. Tarptautinis parodų biuras taip pat gali pripažinti:

    1.    kas trejus metus Milane vykstančią puošybos meno ir šiuolaikinės architektūros parodą dėl istorinės pirmenybės, su sąlyga, kad išlaikomi šios parodos originalūs bruožai;

    2.    A1 sodininkystės parodą, patvirtintą Tarptautinės dekoratyvinės sodininkystės gamintojų asociacijos, su sąlyga, kad tarp šių parodų skirtingose šalyse praeina ne mažiau kaip dveji metai, o toje pačioje šalyje – ne mažiau kaip dešimt metų;

suplanuotas laikotarpyje tarp dviejų registruotųjų parodų.


5 STRAIPSNIS

Parodos atidarymo ir uždarymo datos nustatomos registracijos ar pripažinimo metu ir keičiamos tik Tarptautinio parodų biuro sutikimu.


III DALIS – Registracija


6 STRAIPSNIS

1.    Susitariančios šalies Vyriausybė, kurios teritorijoje planuojama paroda, patenkanti į Konvencijos sritį (toliau – Kviečiančioji vyriausybė) Biurui nusiunčia paraišką dėl registracijos ar pripažinimo ir nurodo dėl parodos numatomus priimti  įstatymus, nuostatus ar finansines priemones. Nesusitariančios šalies vyriausybė, pageidaujanti parodos registracijos ar pripažinimo, turi teisę analogiškai kreiptis į Biurą, su sąlyga, kad ji įsipareigoja laikytis I, II, III ir IV dalyse nurodytų Konvencijos nuostatų ir jas įgyvendinančių nuostatų.

2.    Vyriausybė, atsakinga už tarptautinius santykius planuojamoje parodos vietoje (toliau vadinama Kviečiančioji valstybė) šią paraišką dėl registracijos ar pripažinimo pateikia net ir tuo atveju, kai ši vyriausybė nėra parodos organizatorė.

3.    Biuras privalomuose nuostatuose nustato maksimalų laikotarpį, kuriam galima rezervuoti parodos datą ir minimalų laikotarpį paraiškai dėl registracijos ar pripažinimo gauti; Biuras taip pat nurodo dokumentus, pridedamus prie šios paraiškos. Biuras taip pat nustato privalomus nuostatus dėl paraiškos nagrinėjimo mokėtinų išlaidų.

4.    Paroda registruojama ar pripažįstama tik tada, kai ji atitinka šios Konvencijos ir Biuro nustatytus nuostatus. 

    
7 STRAIPSNIS

1.    Kai dvi ar daugiau šalių varžosi dėl parodos registracijos ar pripažinimo ir negali pasiekti susitarimo, jos kreipiasi į Biuro Generalinę asamblėją dėl arbitražo. Generalinė asamblėja, priimdama sprendimą, atsižvelgia į pareikštas nuomones, ir, konkrečiai, į ypatingas, pvz., moralines ar istorines priežastis, laiką nuo paskutinės parodos ir į besivaržančių šalių jau surengtas parodas.

2.    Biuras pirmenybę suteikia šalies narės teritorijoje organizuojamai parodai, išskyrus išimtines aplinkybes.


8 STRAIPSNIS

Valstybė narė, kurios paroda registruota, pakeitusi parodai rezervuotą datą, praranda visas registracijos ar pripažinimo suteikiamas teises, išskyrus aplinkybes, nurodytas 28 straipsnio d punkte. Valstybei narei pageidaujant organizuoti parodą kitu laiku, šios valstybės vyriausybė paraišką pateikia iš naujo, o esant reikalui, laikosi 7 straipsnyje nurodytos konkuruojančių reikalavimų sprendimo procedūros.


9 STRAIPSNIS

1.    Parodos neregistravus ar nepripažinus, Susitariančios šalys atsisako jose dalyvauti ir jas globoti bei teikti bet kokią vyriausybės paramą. 
 
2.    Susitariančiosios šalys yra visiškai laisvos nedalyvauti registruotoje ar pripažintoje parodoje.

3.    Susitariančiosios vyriausybės naudoja visas tinkamas priemones pagal savo teisės aktus, norėdamos imtis veiksmų melagingų parodų ar parodų, į kurias dalyviai gali būti apgaulingai kviečiami duodant melagingus pažadus, pranešimus ar skelbimus, organizatorių atžvilgiu.


IV DALIS – Registruotųjų parodų organizatorių ir dalyvaujančiųjų valstybių įsipareigojimai


10 STRAIPSNIS

1.    Kviečiančioji vyriausybė užtikrina šios Konvencijos ir jos įgyvendinimui skirtų nuostatų laikymąsi.
 
2.    Jei ši vyriausybė pati parodos neorganizuoja, ji oficialiai pripažįsta jos organizatorius ir garantuoja organizatorių įsipareigojimų vykdymą.


11 STRAIPSNIS

1.    Organizuojančios šalies vyriausybė kvietimus dalyvauti parodoje, nepriklausomai nuo to, ar jie skirti valstybėms narėms ar ne valstybėms narėms, diplomatiniais kanalais siunčia šios šalies vyriausybei, juos skiriant ir kitoms šios valstybės šalims. Atsakymai siunčiami kviečiančiajai vyriausybei tais pačiais kanalais; tas pats taikoma ir nepakviestų šalių prašymams dalyvauti. Siunčiant kvietimus laikomasi Biuro nuodytų laikotarpių; juose nurodoma, kad ši paroda buvo registruota. Tarptautinio pobūdžio organizacijoms kvietimai siunčiami tiesiogiai.

2.    Susitariančioji šalis neturi teisės organizuoti ar remti dalyvavimo tarptautinėje parodoje, jeigu kvietimai buvo išsiųsti nesilaikant šios Konvencijos nuostatų.

3.    Susitariančiosios šalys įsipareigoja nesikreipti ir nepriimti kvietimų dalyvauti parodoje tiek Susitariančiosios, tiek ir nesusitariančiosios šalies teritorijoje, jeigu šiame kvietime nėra nurodyta, kad paroda buvo registruota ar pripažinta vadovaujantis šios Konvencijos nuostatomis.

4.    Susitariančioji šalis turi teisę reikalauti organizatorių nesiųsti kvietimų adresatams jos teritorijoje, išskyrus sau adresuotus kvietimus. Ji taip pat turi teisę nepersiųsti kvietimų ar prašymų dalyvauti iš nepakviestų šalių.


12 STRAIPSNIS

Kviečiančioji vyriausybė registruotosios parodos atveju skiria Generalinį parodos komisarą, o pripažintosios parodos atveju – parodos komisarą, atsakingą už atstovavimą savo vyriausybei visa apimtimi, kiek tai susiję su Konvencija ir visais parodos klausimais.


13 STRAIPSNIS

Parodoje dalyvaujančios šalies vyriausybė registruotosios parodos atveju skiria Skyriaus generalinį komisarą, o pripažintosios parodos atveju – Skyriaus komisarą, atstovaujantį jai santykiuose su kviečiančiąja valstybe. Skyriaus generalinis komisaras ar skyriaus komisaras atsako išimtinai už jo šalies ekspozicijos organizavimą. Jis praneša parodos Generaliniam komisarui ar parodos komisarui apie šios ekspozicijos turinį ir imasi priemonių užtikrinti, kad bus gerbiamos eksponentų teisės ir įsipareigojimai.


14 STRAIPSNIS (panaikintas)


15 STRAIPSNIS (panaikintas)


16 STRAIPSNIS

Priede nurodomi tarptautinėms parodoms taikomi muitų nuostatai; šis priedas yra sudėtinė Konvencijos dalis.


17 STRAIPSNIS

Parodoje tik skyriai, įkurti dalyvaujančių šalių vyriausybių vadovaujantis 13 straipsniu paskirtų Generalinių komisarų ar komisarų leidimu, laikomi nacionaliniais ir atitinkamai turi teisę taip vadintis. Nacionalinis skyrius apima visus šios šalies eksponentus, išskyrus koncesijos teisės turėtojus.


18 STRAIPSNIS
 
1.    Dalyvis ar jų grupė parodos metu turi teisę naudoti su dalyvaujančiąja šalimi susijusį geografinį pavadinimą tik šios šalies vyriausybės Skyriaus generalinio komisaro ar skyriaus komisaro leidimu.
 
2.    Jeigu parodoje nedalyvauja Susitariančioji šalis, parodos Generalinis komisaras ar komisaras Susitariančios šalies vardu uždraudžia ankstesnėje dalyje nurodytą naudojimą.


19 STRAIPSNIS

1.    Visa tai, kas eksponuojama nacionaliniame skyriuje, turi būti glaudžiai susiję su eksponuojančia šalimi (pvz., prekės, kilusios iš dalyvaujančios vyriausybės teritorijos ar prekės, sukurtos šios šalies gyventojų).

2.    Kitas prekes ar gaminius leidžiama pristatyti kitų suinteresuotų valstybių Generalinių komisarų ar komisarų sutikimu, jeigu pastarieji skirti pasirodymui papildyti.
 
3.    Kilus dalyvaujančių vyriausybių ginčui dėl ankstesnių 1 ir 2 dalių, klausimas perduodamas Skyriaus generalinių komisarų ar komisarų kolegijai spręsti paprasta dalyvaujančių asmenų balsų dauguma. Jų sprendimas yra galutinis.


20 STRAIPSNIS
 
1.    Parodos metu monopolis nesuteikiamas, išskyrus atvejus, kai organizuojančios šalies įstatymų nuostatos nustato kitaip. Tačiau monopolis viešosioms paslaugoms teikti gali būti suteiktas Biuro leidimu registracijos ar pripažinimo momentu. Tokiu atveju organizatoriai laikosi šių sąlygų:

    a)    apie šį monopolį nurodyta parodos nuostatuose ir dalyvavimo sutartyje;

    b)    monopolio sąlygomis teikiamos paslaugos yra prieinamos dalyviams įprastinėmis valstybėje galiojančiomis sąlygomis;

    c)    Generalinių komisarų ar komisarų teises jų skyriuose draudžiama riboti bet kokiomis aplinkybėmis.  
 
2.    Parodos generalinis komisaras ar komisaras imasi visų reikiamų priemonių, kad dalyvaujančiosioms vyriausybėms taikomi mokesčiai neviršytų mokesčių, taikomų parodos organizatoriams ir įprastinių vietos mokesčių.


21 STRAIPSNIS

Parodos generalinis komisaras ar komisaras imasi visų galimų veiksmų, kad viešosios paslaugos parodos vietoje veiktų tinkamai ir efektyviai.


22 STRAIPSNIS

Kviečiančioji vyriausybė imasi visų reikiamų priemonių vyriausybių ir jų gyventojų dalyvavimui palengvinti; tai ypač pasakytina apie transporto mokesčius ir asmenų bei daiktų priėmimo sąlygas.   


23 STRAIPSNIS

1.    Bendruosiuose parodos nuostatuose nurodoma, ar dalyviams įteikiami apdovanojimai. Dalyvaavimą parodoje pažymintys pažymėjimai gali būti teikiami visada. Jeigu reikia įteikti apdovanojimus, gali būti nustatytos tam tikros jų kategorijos.
 
2.    Jeigu dalyviai nepageidauja varžytis dėl apdovanojimų, jie padaro pareiškimą tuo tikslu iki parodos atidarymo.


24 STRAIPSNIS

Šiame straipsnyje apibrėžtas Tarptautinis parodų biuras parengia nuostatus, kuriuose nustatomos bendrosios teisėjų kolegijos sudėties ir funkcionavimo sąlygos ir nurodoma apdovanojimų įteikimo tvarka.



V DALIS – Instituciniai susitarimai



25 STRAIPSNIS

1.    Tarptautinis parodų biuras buvo įkurtas siekiant prižiūrėti ir užtikrinti šios Konvencijos taikymą. Jo narės yra Susitariančiųjų šalių vyriausybės. Biuro būstinė yra Paryžiuje.
 
2.    Biuras yra juridinis asmuo. Jis turi teisę sudaryti sutartis, įgyti ir perleisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir dalyvauti teisinėje procedūroje.

3.    Biuras turi teisę su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sudaryti sutartis dėl privilegijų ir imunitetų, reikalingų šia Konvencija jam patikėtoms funkcijoms vykdyti.

4.    Biurą sudaro Generalinė asamblėja, Pirmininkas, Vykdomasis komitetas, specializuoti komitetai ir Pirmininko pavaduotojai priklausomai nuo komitetų skaičiaus bei Generaliniam sekretoriui pavaldus sekretoriatas.


26 STRAIPSNIS

Biuro Generalinę asamblėją sudaro Susitariančiųjų šalių paskirti delegatai; šalis gali paskirti nuo vieno iki trijų delegatų.


27 STRAIPSNIS

Generalinė asamblėja reguliariai rengia susirinkimus ir gali surengti neeilinius susirinkimus. Ji sprendžia visus Biuro kompetencijai pagal šią Konvenciją priskirtus klausimus; jai suteikiama aukščiausia teisė. Generalinė asamblėja:

    a)    aptaria, priima ir viešai skelbia nuostatus dėl tarptautinių parodų registracijos ar pripažinimo, klasifikacijos ir organizavimo bei dėl tinkamo Biuro funkcionavimo. Šios Konvencijos nuostatų ribose Generalinė asamblėja turi teisę nustatyti privalomus nuostatus ir pavyzdinius nuostatus, kuriais gali vadovautis parodų organizatoriai;
 
    b)    sudaro biudžetą, tikrina ir tvirtina Biuro pranešimus;

    c)    tvirtina Generalinio sekretoriaus ataskaitas;

    d)    steigia komitetus pagal poreikį ir skiria Vykdomojo komiteto ir kitų komitetų narius bei nustato jų įgaliojimų trukmę;

    e)    tvirtina tarptautines sutartis, prie kurių prisijungta vadovaujantis Konvencijos 25 straipsnio 3 d. ;

    f)    vadovaujantis 33 straipsniu priima pakeitimų projektus;

    g)    skiria Generalinį sekretorių;


28 STRAIPSNIS

1.    Susitariančios šalies vyriausybė turi vieną balsą Generalinėje asamblėjoje, nepriklausomai nuo jos delegatų skaičiaus. Balsavimo teisė sustabdoma, jeigu Susitariančios vyriausybės mokėtina įmokų suma, vadovaujantis Konvencijos 32 straipsniu, viršija mokėtiną įmokų sumą už einamuosius ir praėjusius metus.

2.    Generalinė asamblėja turi teisę vykdyti savo funkcijas, kai atstovaujamų valstybių narių skaičius sudaro ne mažiau kaip du trečdalius balso teisę turinčių valstybių narių skaičiaus. Šio kvorumo nepasiekus, Generalinė asamblėja šaukiama pakartotinai praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui; darbotvarkė nekeičiama. Šiuo atveju reikalingas kvorumas sumažinamas iki pusės balso teisę turinčių Susitariančiųjų šalių skaičiaus.

3.    Sprendimai priimami balsavimo metu dalyvaujančiųjų delegacijų balsų dauguma, balsuojant už ar prieš, išskyrus šiuos atvejus, kai reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma:

a)    priimant pasiūlymus dėl šios Konvencijos pakeitimo;

b)    sudarant ir keičiant nuostatus;

c)    priimant biudžetą ir tvirtinant Susitariančiųjų šalių metinių įmokų dydį;

d)    leidžiant pakeisti parodos atidarymo ir uždarymo datą, vadovaujantis anksčiau nurodytu 5 straipsniu;

e)    registruojant ar pripažįstant parodą ne valstybės narės teritorijoje, kai pastaroji varžosi su paroda Susitariančiosios šalies teritorijoje;

f)    mažinant šios Konvencijos 3 straipsnyje nurodytus laikotarpius;

g)    priimant išlygas dėl Susitariančios šalies pateikto pakeitimo; kai šis pakeitimas priimamas vadovaujantis 33 straipsniu – keturių penktųjų balsų dauguma, ar esant poreikiui – vienbalsiai;

h)    tvirtinant bet kokios tarptautinės sutarties projektą;

i)    skiriant Generalinį sekretorių.


29 STRAIPSNIS

1.    Pirmininkas renkamas slaptu Generalinės asamblėjos balsavimu dviejų metų terminui iš Susitariančių šalių vyriausybių delegatų. Savo kadencijos laikotarpiu jis neturi teisės atstovauti savo valstybei. Jis gali būti išrinktas pakartotinai.
 
2.    Pirmininkas šaukia ir vadovauja Generalinės asamblėjos susirinkimams ir užtikrina tinkamą Biuro funkcionavimą. Nesant Pirmininko, jo funkcijas vykdo Vykdomajam komitetui vadovaujantis Pirmininko pavaduotojas, o šiam negalint dalyvauti – vienas iš Pirmininko pavaduotojų pagal išrinkimo eilę.

3.    Pirmininko pavaduotojus renka Generalinė asamblėja iš Susitariančių šalių delegatų; pastaroji nustato jų kadencijos pobūdį ir trukmę ir jiems pavaldžius komitetus.


30 STRAIPSNIS

1.    Vykdomąjį komitetą sudaro dvylikos Susitariančių šalių delegatai, po vieną nuo kiekvienos šalies.
 
2.    Vykdomasis komitetas:

    a)    nustato ir atnaujina žmonijos pasiekimų klasifikaciją, kurią galima pavaizduoti parodos metu;
 
    b)    nagrinėja paraiškas dėl parodos registracijos ar pripažinimo ir pateikia jas kartu su pranešimu Generalinei asamblėjai tvirtinti;

    c)    vykdo kitas Generalinės asamblėjos jai pavestas užduotis;

    d)    gali klausti kitų komitetų nuomonės.


31 STRAIPSNIS

1.    Generalinis sekretorius skiriamas vadovaujantis šios Konvencijos 28 straipsnio nuostatomis; jis turi būti vienos iš Susitariančiųjų šalių pilietis.
 
2.    Generalinis sekretorius atsako už einamųjų Biuro reikalų tvarkymą, vadovaujantis Generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto nurodymais. Jis sudaro biudžeto projektą, teikia pranešimus ir pateikia savo veiklos ataskaitas Generalinei asamblėjai. Jis atstovauja Biurui, taip pat ir teisės klausimais.

3.    Generalinė asamblėja nustato kitas Generalinio sekretoriaus pareigas ir įsipareigojimus ir jo tarnybos sąlygas.


32 STRAIPSNIS

Generalinė asamblėja, vadovaudamasi 28 straipsnio 3 dalimi, priima metinį Biuro biudžetą. Biudžete atsižvelgiama į Biuro finansinius rezervus, visų rūšių įplaukas ir į iš praėjusių finansinių metų perkeltus pelno ir nuostolių balansus. Biuro išlaidos dengiamos iš šių šaltinių ir iš Susitariančiųjų šalių įmokų, apskaičiuotų pagal kiekvienai šaliai tenkančių dalių skaičių, vadovaujantis Generalinės asamblėjos sprendimais.


33 STRAIPSNIS

1.    Susitariančioji vyriausybė turi teisę pateikti pasiūlymą dėl Konvencijos pakeitimo. Apie šio pasiūlymo tekstą ir jo priežastis pranešama Generaliniam sekretoriui, kuris kaip įmanoma greičiau jas perduoda kitoms Susitariančiosioms vyriausybėms.
 
2.    Pasiūlymas dėl pakeitimo įtraukiamas į Generalinės asamblėjos eilinio ar neeilinio posėdžio, įvyksiančio ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo Generalinio sekretoriaus perdavimo dienos, darbotvarkę.

3.    Vadovaujantis ankstesnės dalies ir 28 straipsnio nuostatomis, Prancūzijos Respublikos vyriausybė Generalinės asamblėjos priimtą pasiūlymą dėl pakeitimo pateikia visoms šios Konvencijos šalimis esančioms vyriausybėms priimti. Jis įsigalioja visoms šalims, kai keturi penktadaliai jų praneša Prancūzijos Respublikos vyriausybei apie jo priėmimą, išskyrus pasiūlymą dėl šios dalies, 16 straipsnio ar tame straipsnyje nurodyto priedo pakeitimo, kurie įsigalioja tik tada, kai visos šalys praneša Prancūzijos Respublikos vyriausybei apie priėmimą.

4.    Vyriausybė, pageidaujanti pateikti išlygą dėl pakeitimo priėmimo, praneša Biurui apie šios siūlomos išlygos sąlygas. Generalinė asamblėja priima sprendimą dėl šios išlygos priimtinumo. Ji leidžia išlygas, kuriomis siekiama apsaugoti nustatytas tarptautinių parodų pozicijas ir atmeta išlygas, kurios sukurtų privilegijuotas pozicijas. Priėmus išlygą, ją pateikusi šalis įtraukiama į pakeitimus priėmusių valstybių skaičių, apskaičiuojant anksčiau nurodytą keturių penktadalių narių daugumą. Išlygą atmetus, ją pateikusi šalis pasirenka, ar atsisakyti priimti pakeitimą, ar jį priimti be išlygų.

5.    Įsigaliojus pakeitimui, Susitariančioji šalis, atsisakiusi jį priimti šio straipsnio trečios dalyje numatytomis aplinkybėmis, turi teisę vadovautis toliau nurodytomis 37 straipsnio nuostatomis, jeigu mano tai esant reikalinga.


34 STRAIPSNIS

1.    Ginčai tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų vyriausybių dėl šios Konvencijos taikymo ar aiškinimo, kurių negali išspręsti teisę priimti sprendimą turinčios institucijos, sprendžiami ginčo šalių derybomis, vadovaujantis šios Konvencijos nuostatomis.
 
2.    Šioms deryboms greitu laiku nepavykus pasiekti susitarimo, šalis perduoda klausimą Biuro pirmininkui ir prašo skirti taikintoją. Pastarajam nepavykus pasiekti ginčo šalių sutarimo ginčo klausimu, jis apibūdina ir apibrėžia ginčo pobūdį ir apimtį, ir pateikia ataskaitą Pirmininkui.

3.    Pranešus apie nepasiektą susitarimą, ginčas sprendžiamas arbitraže. Tuo tikslu šalis perduoda Biuro Generaliniam sekretoriui prašymą ginčą spręsti arbitraže per du mėnesius nuo ataskaitos perdavimo ginčo šalims ir nurodo šalies pasirinktą arbitrą. Kita ginčo šalis privalo per du mėnesius paskirti atitinkamą arbitrą. To nepadarius, šalis praneša Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkui ir prašo skirti arbitrą ar arbitrus. Kai kelios šalys veikia kartu, ankstesnėje dalyje nurodytais tikslais, jos laikomos viena šalimi.

Esant abejonėms, sprendimą priima generalinis sekretorius. Arbitrai savo ruožtu skiria papildomą arbitrą. Arbitrams nesusitarus šiuo klausimu per du mėnesius, už papildomo arbitro paskyrimą, šalies kreipimusi, atsako Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas. 
  
4.    Arbitražo institucija priima sprendimą savo narių balsų dauguma, o papildomas arbitras turi sprendžiamojo balso teisę arbitrų balsams pasidalijus po lygiai. Šis sprendimas yra privalomas visoms ginčo šalims, yra galutinis ir neskundžiamas.
 
5.    Bet kuri valstybė turi teisę, pasirašydama ar ratifikuodama Konvenciją ar prisijungdama prie jos pareikšti, kad jos neįpareigoja anksčiau nurodytų 3 ir 4 dalių nuostatos. Kitos Susitariančiosios šalys nėra įpareigotos šių nuostatų atžvilgiu dėl šalies, padariusios tokią išlygą.

6.    Susitariančioji šalis, padariusi išlygą, vadovaujantis aukščiau nurodyta dalimi, turi teisę bet kada atsisakyti savo išlygos, pranešdama apie tai Vyriausybei depoziterei.


35 STRAIPSNIS

Prie šios Konvencijos gali prisijungti valstybė, Jungtinių Tautų narė, ar valstybė, nesanti Jungtinių Tautų nare, bet esanti Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto nare ar valstybė, vienos iš specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų ar Tarptautinės Atominės Energetikos narė ir valstybė, kurios paraiškai dėl prisijungimo pritarė Susitariančiosios šalys, turinčios balso teisę Biuro Generalinėje asamblėjoje, dviejų trečdalių balsų dauguma. Prisijungimo dokumentai deponuojami Prancūzijos Respublikos vyriausybėje ir įsigalioja nuo jų deponavimo.


36 STRAIPSNIS

Prancūzijos Respublikos vyriausybė praneša pasirašiusiosioms ir prisijungusiosioms vyriausybėms ir Tarptautiniam parodų biurui apie:

a)    pakeitimų įsigaliojimą, vadovaujantis 33 straipsniu;
 
b)    prisijungimą, vadovaujantis 35 straipsniu;

c)    atsisakymą, vadovaujantis 37 straipsniu;

d)    išlygas, pareikštas vadovaujantis 34 straipsnio 5 dalimi;

e)    Konvencijos galiojimo pasibaigimą, jei tai įvyktų;


37 STRAIPSNIS

1.    Susitariančioji vyriausybė turi teisę atsisakyti šios Konvencijos, pranešdama apie tai Prancūzijos Respublikos vyriausybei raštu.
 
2.    Atsisakymas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo šio pranešimo gavimo dienos.

3.    Konvencija pasibaigia, jeigu dėl atsisakymo Susitariančiųjų vyriausybių lieka mažiau nei septynios. Generalinis sekretorius, priklausomai nuo Susitariančiųjų vyriausybių sudarytos sutarties dėl Biuro paleidimo, atsako už su likvidavimo klausimus. Turtas padalinamas Susitariančiosioms vyriausybėms proporcingai jų sumokėtoms įmokoms nuo tapimo šios Konvencijos šalimis, išskyrus atvejus, kai Generalinė asamblėja nustato kitaip. Esant įsipareigojimams, juos perima tos pačios vyriausybės proporcingai einamiesiems finansiniams metams nustatytų įmokų.


PASIRAŠYTA Paryžiuje 1972 m. lapkričio 30 d.