Geografinė vietovė

Kinijos Liaudies Respublika, kurios krantus skalauja Ramusis vandenynas, Azijos žemyne apima 9,6 milijonus  kv. km; ji yra trečia pagal dydį šalis pasaulyje, kurią plotu pralenkia tik Rusija ir Kanada.

Kinijos teritorija driekiasi nuo šiaurės iki pietų, pradedant Heilong upe, šiauriniame Mohe miestelyje iki piečiausio Zengmu rifo taško Nansha salose - iš viso 5,500 km. Rytuose šalis išsiplečia nuo Heilong ir Wusuli upių santakos iki Pamyrų kalnų pietuose, iki 5,200 km.

Kinijos sieną sudaro 22,800 km; rytuose ji ribojasi su Korėja; šiaurėje – su Mongolija; šiaurės-rytuose – su Rusija; šiaurės-vakaruose – su Kazachstanu, Kirgistanu ir Tadžikistanu; vakaruose ir pietvakariuose – su Afganistanu, Pakistanu, Indija, Nepalu, Butanu; ir pietuose – Birma, Laosu bei Vietnamu.

Pagrindinės Kinijos teritorijos kranto linija tęsiasi apytiksliai 18,000 km, kuri pasižymi neužšąlančių uostų ir prieplaukų gausa. Rytuose ir Pietuose Kiniją skalauja Bohajaus, Geltonoji, Rytų Kinijos bei Pietų Kinijos jūros, kurių plotą sudaro 4,73 mln. kv. km. Bohajaus jūra yra Kinijos kontinentinė jūra, o Geltonoji, Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūros yra ribinės Ramiojo vandenyno jūros.

Kinijos vandenyse yra 5,400 salų. Didžiausios jų – Taivano  plotas siekia 36,000 kv. km, antros pagal dydį – Hainan plotas yra 34,000 kv. km. Diaoyu ir Chiwei salos, esančios į šiaurės-rytus nuo Taivano salos, yra ryčiausios Kinijos salos. Dauguma Kinijos salų, salelių, rifų ir seklumų Pietų Kinijos jūroje yra žinomos kaip Pietų Kinijos Jūros salos; jos sudaro piečiausią Kinijos salų grupę. Pagal jų geografinį išsidėstymą, jos vadinamos Dongsha (rytinė smėlio sekluma), Xisha (pietinė smėlio sekluma), Zhongsha (vidurio smėlio sekluma) ir Nansha (pietinė smėlio sekluma) salų grupės.


Klimatas

Kinijos teritorija yra vidutinėje klimato juostoje, kur vyrauja šiltas klimatas bei saviti metų laikai. Ši teritorija pasižymi musonais, kurie iš Sibiro ir Mongolijos plokščiakalnių pučia nuo rugsėjo iki balandžio, atnešdami šaltas ir sausas žiemas bei didelius temperatūrų skirtumus Kinijos šiaurėje ir pietuose. Nuo balandžio iki rugsėjo šiltos ir drėgnos vasaros musonai nuo jūros pučia į rytus ir pietus, sąlygodami aukštą temperatūrą, kritulių gausą bei temperatūros skirtumus Kinijos šiaurėje ir pietuose. Temperatūros atžvilgiu, nuo pietų iki šiaurės teritorija gali būti padalinta į pusiaujo, tropinę, subtropinę, šiltą-vidutinišką, vidutinišką ir šaltai atšiaurią zonas. Nuo pietryčių iki šiaurės-vakarų pastebimas kritulių sumažėjimas, kuris priklausomai nuo vietos, gali skirtis. Pietryčių pakrantėje krituliai siekia virš 1,500 mm; tuo tarpu šiaurės-vakaruose jie nukrenta žemiau 200 mm.


Populiacija

Kinija yra tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje, pagal 2004-ųjų metų duomenis, gyvena 1,29988 milijardų žmonių; jie sudaro penktadalį viso pasaulio žmonių. Į šį skaičių neįeina kinai, gyvenantys Honkonge, Makao specialiuose administraciniuose regionuose bei Taivano provincijoje.

Vienam žmogui tenka 135 kv. km teritorijos. Tačiau populiacija nėra tolygiai išskirstyta. Tankiausiai pagyvendinta yra rytinė Kinijos pakrantė, kur 400 gyventojų tenka 1 kv. km; centrinėse srityse – 200 gyventojų; o negausiai apgyvendintose teritorijose 1 kv. km tenka 10 gyventojų.


Turizmo rinka

Gausiais turizmo šaltiniais – aukštais kalnais, švelniomis upėmis, šaltiniais ir kriokliais, turtingais folkloro papročiais, retomis gyvūnų rūšimis, vaizdingomis ir istorinėmis vietovėmis, išskirtinėmis operomis, muzika ir šokiais bei populiaria kinų virtuve  – Kinija kasmet pritraukia daug vietinių ir užsienio turistų.

Šiandien Kinija yra išvysčiusi bene didžiausią turizmo rinką pasaulyje. 2004-aisiais turistų skaičius viršijo 109,038 milijonų, 19 proc. daugiau nei per praėjusius metus; turizmo metinės įplaukos siekė 25.74 milijardo dolerių - 47,8 proc. prieaugis.

Pagal Pasaulio Turizmo Organizacijos statistinius duomenis, Kinijos turizmo rodikliai yra didžiausi pasaulyje.