Iki liepos 20 d. vyksta Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje "EXPO 2012" projektinių pasiūlymų supaprastintas atviras projekto konkursas.
Pasibaigę konukursai
PERSONALO, REIKALINGO LIETUVOS PRISTATYMUI PASAULINĖJE PARODOJE "EXPO 2010", PASLAUGŲ PIRKIMAS
"EXPO 2010" projekto konkurso vertinimai
Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje "EXPO 2010" projekto konkursui buvo pateikti 5 darbai. Jiems įvertinti buvo pasitelkti įvairių sričių ekspertai: Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Lina Antanavičienė, Lietuvos architektų sąjungos atstovas Artūras Asauskas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė doc. dr. Dalia Bardauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji patarėja Lina Domarkienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius, Valstybinio turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė, Ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Laima Kasparavičienė, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos atstovas prof. Audrius Klimas, LEPA Rinkodaros ir komunikacijos direktorė Violeta Makauskienė, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis, Lietuvos architektų sąjungos atstovas Rolandas Palekas, Ministro Pirmininko Tarnybos Visuomenės informavimo departamento Komunikacijos koordinavimo skyriaus patarėja Nijolė Poderienė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Sinologijos studijų docentė doc. dr. Loreta Poškaitė, Lietuvos - Kinijos verslo ekspertas Ričardas Sablovskis, kultūros viceministrą Liudas Šukys, Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO direktorius Aloyzas Tarvydas, žurnalo „Archiforma“ direktorius Leonardas Vaitys, Lietuvos-Kinijos forumo prezidentė Gabija Vitkevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Kinijos Asociacijos LCTA tarybos narys Zhao Xinzhen.
Ekspertai išsakė savo nuomones, o vėliau jas pateikė raštu.
Lietuvos architektų sąjungos atstovas Artūras Asauskas savo nuomonę išreiškė per tai, ką atėjęs į paviljoną pamatytų eilinis Kinijos gyventojas. Didžiausią įspūdį jam paliko „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“, o jei būtų padaryta prie įėjimo arka iš Yao Mingo ir Jono Kazlausko atvaizdų, kinams tai labai patiktų. Daug spalvų, fasadai vaikiškai linksmi. Patiko projekto „Connections" ("Ryšiai“) tautinis fasado motyvas, bet viduje, vaikščiojant tarp namelių, gali pradingti pati idėja. „Laiko miestas“ – darbas nepaliko įspūdžio, erdvė tuščia, neintriguojanti. „Medžių paunksmė“ idėja įdomi, tačiau vaizdų fokusavimas ant vertikalių akcentų sunkiai įgyvendinama. „Baltijos šviesa“ – fasadiniai sprendimai silpni. Tačiau yra „perliukų“ – šviečiantis žiburys, bet vidaus išplanavimo idėja sunkiai suprantama.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė doc. dr. Dalia Bardauskienė pažymėjo, kad reikia kreipti dėmesį į tai, koks yra miestas pasaulyje, ir kokio siekiame, kad ir klimato kaitos prasme, – nesproginėjančio, darnaus, kompaktiško, nevarančio iš proto. Jai vienintelis ramus ir saikingas atrodo „Laiko miestas“, kuriame visiškai aiškus miestas žalios Lietuvos fone – paprasta, lakoniška, pigios priemonės, gerai artikuliuotos, žmogus jausis labai paprastai ir aiškiai. Fasadas lyg išaustas, gal tokių audinių Kinijoje neaudžia ir tai gali būti jiems įdomu. Jos nuomone, Kinijos nei elektronika, nei spalvų gausa, nei oro balionu nenustebinsi, todėl „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ jai atrodo labiau kiniškas nei lietuviškas, nėra meninės priemonės, kuri atspindėtų paprastą miestą, o ne erzinantį, tačiau jį būtų galima vystyti. „Connections“ ("Ryšiai") atrodo dinamiškas projektas, įdomus fasado sprendimas ir temos pristatymo idėja, tačiau vidus suskaldytas, tamsus ir gana chaotiškas. „Medžių paunksmė“ – šio projekto tema nei nauja, nei originali, o vidus – chaotiškas. „Baltijos šviesa“ – perkrautas projektas, o švyturys visai neatspindi Lietuvos.
Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiosios patarėjos Linos Domarkienės manymu, projektuose trūksta paaiškinimų, iš kokių medžiagų bus gaminama. Harmoningo miesto idėja labai aktuali ir per šią prizmę reikėtų ieškoti privalumų, kuo galėtume pasigirti. „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ – „persūdyta“, jei krepšinis ar balionai populiarūs Lietuvoje ar Vilniuje, dar nereiškia, kad ir kitur jie populiarūs. Neaišku, kaip atrodytų realybėje, nes visko jame daug. „Connections“ ("Ryšiai)“ – neatskleidžia stiprių Lietuvos pusių. „Medžių paunksmė“ – gal būtų įdomus projektas, bet neaišku, kaip atrodys gyvai. „Baltijos šviesa“ – švyturys dubliuoja Skandinavijos šalis. „Laiko miestas“ trūksta vizualizacijos, arti harmoningo miesto idėjos, bet trūksta išorinio patrauklumo.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė geriausiai įvertino „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ – kiekviena erdvė turi savo koncepciją. Krepšinis irgi Lietuvos bruožas, vargu, ar lininiais raštais mes žinomi pasaulyje. Projektas labiausiai patraukia vizualiai, ryškios spalvos, žinomi akcentai, gal truputėlį perkrauta, ekspoziciją būtų galima priartinti prie parodos tematikos. Antrąją vietą ji skyrė projektui „Baltijos šviesa“, trečiąją - „Connections“ ("Ryšiai)“, ketvirtąją - „Laiko miestas“, penktąją - „Medžių paunksmė“.
Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius tvirtino, kad „Laiko mieste“ gerai yra tai, kad daug vietos palikta prekybai ir maitinimui, taip pat numatyta sutartinių zona – taip būtų akcentuojamas mūsų tautinis paveldas, tačiau šiek tiek baimės jam kelia įėjimas – atrodo, kad yra su papildomu žemu stogu, gali būti mažai erdvės. Fasadas nelabai išsiskiriantis. Praktiškai visuose projektuose numatytos zonos, kuriose žmogus gali pailsėti. „Medžių paunksmė“ taip pat suteikia ramybę, poilsio zona šie tiek atskirta, bet iš kitos pusės projektas turi turėti savo akcentą, o šio projekto koncepcija neaiški. Visai neblogas yra „Baltijos šviesa“, nes švyturys yra iš tolo matomas ir patraukiantis akį. Fasadinė pusė šiaudinė – įdomiausia, bet vidus ne visai sėkmingai išspręstas, šiek tiek kakofonijos. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ - gera trauka, iš tolo matomas, bet viduje gali pasimesti, kas mums svarbu. Šis – labiausiai eilinį lankytoją patraukiantis projektas su aiškiu akcentu. „Medžių paunksmė“, „Baltijos šviesa“ ir „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ yra stipresni projektai. „Connections“ ("Ryšiai)“ – harmoningas projektas, atspindintis parodos tematiką, bet gali būti sudėtinga stebėti ekspoziciją dideliam lankytojų srautui.
Lietuvos grafinio dizaino asociacijos atstovas prof. Audrius Klimas pasigedo projektuose koncepcijos, kuri atspindėtų temą „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“. Nė viename iš projektų nematė idėjos, kuri būtų bazinė ir leidžianti atskleisti miestų gyvenimo specifiką. „Laiko miestas“ – dominuoja etnografiniai, istoriniai motyvai, trūksta modernumo, stiliaus, miesto vizijos. „Connections“ (Ryšiai)“ – priimtiniausia idėja, gali būti įdomi šviečiančio rugių lauko idėja. Nebloga miesto ir gamtos simbiozės idėja. „Medžių paunksmė“ – nepakankamai pristatyta vizualinė medžiaga, neišplėtota idėja. „Baltijos šviesa“ – Lietuva nėra nei šviesos, nei švyturių, nei energetikos šalis. Neatskleista šalies specifika, simboliai – realistiški, literatūriški. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ – krepšinio idėja buvo eskaluojama Saragosoje, daug „popsinių“ simbolių, bet pagrindinė idėja nėra originali.
Valstybinio turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė mano, kad nors nėra nė vieno, kuris atspindėtų idėją, tačiau šiandien reikia rinktis iš to, kas yra. Ji būtų už „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“, arba už projektą „Baltijos šviesa“ – šie projektai galėtų padėti pritraukti lankytojus. Viduje galima projektą keisti ir papildyti iš kitų projektų, kurie leistų pristatyti pagrindinę idėją. Pirmąją vietą ji duotų „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“– tai projektas, galintis pritraukti didžiausius lankytojų srautus, antrąją – „Baltijos šviesa“, trečiąją – „Laiko miestas“, ketvirtąją – „Medžių paunksmė“, penktąją - „Connections“ ("Ryšiai)“.
Lietuvos architektų sąjungos atstovas Rolandas Palekas tvirtino, kad nėra stipraus darbo, kuris pristatytų temą ir trauktų savo idėja, reikia rinktis iš vidutinių ar silpnų darbų. Parodoje bus pastatų, dydžių, spalvų įvairovė, informacijos srautas ir, jo supratimu, geriausiai atrodo vientisas ir stiprus darbas. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ ir „Baltijos šviesa“ turi savyje kažką fragmentiška, bet jie tiek išfragmentuoti, kad vargu ar patrauktų dėmesį. Labai svarbu, kaip atrodys fasadas. Pirmąją vietą siūlo projektui „Connections“ ("Ryšiai)“ – geras fasado sprendimas, saikinga ir originali vidaus organizacija su pastaba pakeisti vizualios informacijos perdavimo būdą. Šis projektas, anot jo, turi potencijos tapti stipriu. „Medžių paunksmė“ – geras, tačiau deklaratyvus fasadas. Gera, vientisa interjero idėja. „Laiko miestas“, „Baltijos šviesa“ ir „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ - fragmentiški, delaratyvūs, silpni kompozicine prasme.
LEPA Rinkodaros ir komunikacijos direktorė Violeta Makauskienė suabejojo, ar norime išlikti tokie ramūs, kokie esame, ir parodyti tai kinams. Jai pasirodė nuobodu ir neaišku, ar bus tiek įdomu, kad kinas norėtų viską praeiti. „Laiko miestas“ – ekologiška, žalia, tačiau nelabai patrauklu, statiška norisi daugiau dinamikos. „Connections“ ("Ryšiai)“ – gera idėja lyginant su kitais, novatoriška, dinamiška, tačiau nepakankamai vizualizacijų. Jai kilo klausimas, ar patrauks lankytojus? „Medžių paunksmė“ – patraukli idėja, tačiau nepakankamai atskleista. „Baltijos šviesa“ – nepatraukli mintis, nei švyturys. „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ – spalvingas, dinamiškas, netgi rėksmingas, bet tuo gali patraukti lankytojus, ypač vertinant tą faktą, kad kinai mėgsta spalvas.
Ministro Pirmininko Tarnybos Visuomenės informavimo departamento Komunikacijos koordinavimo skyriaus patarėja Nijolė Poderienė atkreipė dėmesį į du skirtingus projektus - „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ yra ryškus, „popsinis“, kviečiantis užeiti. Būtų tikslinga vidaus erdvę išnaudoti tikslingiau pagal temą, akcentuojant patraukliausius šalies elementus. Gali tapti dinamišku, nuolat besiformuojančiu. Kitas - „Connections“ ("Ryšiai)“ – atrodo niūrokas, painus išdėstymas, bet jautrus, simboliškas, artimesnis lietuviui. Jos manymu, išorės ir vidaus idėja nepatrauks skubančios minios žiūrovų, kurie nori pamatyti kuo daugiau per trumpesnį laiką. Nors idėjiškai jis stipriausias, tačiau pritraukimo prasme abejotinas. „Medžių paunksmė“ – šiek tiek trūksta aiškesnės vizualizacijos. Atrodo labai sudėtingas viduje. Trūksta paprastų, aiškiai suvokiamų ir akį patraukiančių elementų, kurie patrauktų lankytoją ir viduje, ir išorėje. „Baltijos šviesa“ – geras išorinis akcentas – švyturys. Ryšys su tema atskleistas neiaiškiai. Banalu.
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Sinologijos studijų docentė doc. dr. Loreta Poškaitė, kaip mokiusis Kinijoje, sakė, kad kinams Lietuva asociuojasi su krepšiniu, todėl jos žvilgsnis užkliuvo už projekto „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ krepšinio kamuolių. Jos nuomone, į šį paviljoną kinai eitų. Šis paviljonas savo išore bene geriausiai galėtų patraukti kinų žvilgsnį ir susieti su jų susikurtu Lietuvos įvaizdžiu, patogus ir nekomplikuotas žiūrėjimas. Jos teigimu, kinams labai patinka ryškios spalvos ir nereikia bijoti „rėkti“. „Connections“ ("Ryšiai)“ – pateikiama labai daug informacijos apie Lietuvą, bet abejotina, ar kinai labai nori gilintis, vaikščiojimas tarp namelių gali būti labai komplikuotas dėl žmonių srautų, trūksta bendro vaizdo įspūdingumo. „Laiko miestas“ – įdomi ir turtinga koncepcija, tačiau abejotina, kiek verpstės įvaizdis siejasi su idėja ir reprezentuoja miestą. Daug abejonių kelia Lietuvos ir Kinijos istorijų lyginimas. „Baltijos šviesa“– Lietuvos pristatymas kaip „Baltijos šviesa“ atrodo kvestionuotinas, juolab švyturio pasirinkimas kaip universalaus simbolio – klausimas, kiek jis reprezentuoja Lietuvą. „Medžių paunksmė“ – sunku susidaryti vaizdą iš esamos medžiagos.
Lietuvos - Kinijos verslo ekspertas Ričardas Sablovskis išreiškė gailestį, kad čia nematoma idealaus miesto idėja. Jo manymu, turime užduoti klausimą, ar norime pritraukti turistus ir inveticijas į Lietuvą, ar norime išrinkti įdomiausią projektą, į kurį norėtų kuo daugiau ateiti žmonių. Jei norime būti pragmatiški pagal marketingo koncepciją ir galimybes pritraukti investicijas ir turizmą, stipriausias darbas, pasak jo, yra „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“. Kituose projektuose neparašyta, kaip bus pateikti vaizdai. „Baltijos šviesa“ – funkcionalus, įdomus, logistinis, labiau komercinis – per ekonomiką pritraukiantis srautus, bet trūksta atraktyvumo viduje. Dar kartą reikėtų pakartoti prioritetus, ko norime. „Laiko miestas“ – santūrus darbas, galbūt nereikėtų chronologinių lentelių, kadangi tai sumenkintų mūsų istoriją. „Connections ("Ryšiai)“ – fasadas labai gražus, trūksta unikalaus pardavimo pateikimo (Unique selling proposition – anglų k.). „Medžių paunksmė“ – išorinis fasadas patrauklus.
Kultūros viceministras Liudas Šukys – „Laiko miestas“ – gera vaikų zona ir sutartinių zona, nebloga miesto idėja. „Connections ("Ryšiai)“ – įdomus, bet gana painus ir atrodo klaidu tarp namukų, bet iš esmės atitinka miesto idėją. „Medžių paunksmė“ – idėja įdomi, bet reikėtų vizualizacijos, „Baltijos šviesa“ – perkrautas. „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ – šiuolaikiškas, per daug spalvų.
Ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Laima Kasparavičienė: „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ – kiniškai prancūziškas, žaismingas, triukšmingas, „Baltijos šviesa“ – kiniškai olandiškas, nes daug vėtrungių. Labiausiai patiko „Connections ("Ryšiai)“ – arčiausiai temos, fasadai – tautiški, projektas ramus, ekologiškas. „Laiko miestas“ – painus, ekologiškas, nėra naujovių.
Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO direktorius Aloyzas Tarvydas tvirtino, kad paroda paprastai vertinama per tai, kiek lankytojų ją aplankė, todėl labai svarbu yra paviljono fasadas. Jei pamatys kinai kamuolį, gal tai juos patrauks, o ar užrašyta „Lietuva“, ar „Latvija“ tai jų netrauks. Todėl pagal patrauklumą jam labiausiai patiko „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“, o pagal temos įgyvendinimą - „Connections (Ryšiai)“.
Žurnalo „Archiforma“ direktorius Leonardas Vaitys sakė, kad laikinose struktūrose lengviau pasiekti reikiamą formą, todėl darbus vertino atmetimo būdu. „Baltijos šviesa“ jam pasirodė jau kažkiek girdėtos koncepcijos, šiek tiek nemandagus ir anekdotiškas, nes tuoj bus uždaryta Ignalinos elektrinė, nėra lietuviškumo. „Laiko miestas“ – neblogi fasadiniai sprendimai, visas pateikimas primityvokas ir kelia abejonių dėl profesionalumo, labai platus idėjų, norimų atskleisti, spektras, pradedant Konfucijumi. „Medžių paunksmė“ – pagrindinė paviljono idėja – „miesto ir gamtos sintezė“ – sunkiai ginčytina, kaip ir suprantama. Sprendimas primityvokas. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ – susieti su konkrečiomis asmenybėmis visada pavojinga. Krepšinis nenustebintų, nes su krepšinio kamuoliu gali atvažiuoti ir serbai, ir kroatai. Šiaip sprendimas žaismingas, tačiau pernelyg deklaratyvus. Atrodo, lyg ant sienų sukabintos deklaracijos. Visiškai kategoriškai pasisakė už „Connections " ("Ryšiai") – tai geriausias darbas. Labai aiškus fasadas – tautiškai identiškas, tautiška juosta paremtas, labai lengvai įvykdomas ir gali būti labai efektingas. Tikrai patrauktų dėmesį, nes būtų kitoks. Jis matė „didelį užtaisą“ nedeklaratyviame miesto pavaizdavime – susipina du dalykai: daug dėžių, kurios yra įvairios formos, medžiagos, spalvos, struktūros, kurios pačios save simbolizuoja kaip šiuolaikinį dizaino ar architektūros lauką. Ir yra rugių laukas, kuris daro įspūdį. Jis šį projektą palygino su „lietumi“ Lietuvos paviljone Saragosoje ar estų paviljonu, kuriame judėjo pušys. Tai daiktai, kurie sukuria atmosferą. O jei rugiuose pro akutę būtų galima matyti ne 3D vaizdą, o pritaikyti žuvies lęšio akutes, tai būtų įdomiau. Jei į šį paviljoną ateis 10 profesionalų, o ne milijonas, ir pamatys kūrybiškumo lygį, jie atneš 10 mln. investicijų. Neprimityvus.
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis sakė peržiūrėjęs internete, ką žada rodyti kitos šalys – gamtą, medžius, anot jo, rodys ne viena. Kalbėdami apie pinigus, sakė jis, galvojame apie naudą, kokią iš to išpeštų mūsų sistemos įmonės, o projektuose geriausiu atveju susisiekimas sujungtas su turizmu ir vis tiek viskas rodoma per gamtą ar turistinius objektus. Nėra verslo kontaktams zonos. Išskirtų „Laiko miestą“ – labai gera vaikų dalis, bet trūksta verslo dalies, išskirtinumo. Įdomi sutartinių zona. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“, jo manymu, skirta labiau lietuviams, o ne kinams, nes nemano, kad ten populiariausias krepšinis, per daug zonų, per daug erdvių, kurios tampo į skirtingas puses. Jo nuomone, pirmiausia į stendą reikia įvesti lankytoją, todėl išorė yra svarbi. Jis rinktųsi „Connections" ("Ryšiai)“, nors apgailestavo, kad nėra pateikimo, kaip atrodys dienos metu. Jei yra skirtingos dėžutės ir skirtingos medžiagos, yra puiku. Jei aplinkui bus daug triukšmo, įeiti čia ir atsikvėpti kinams bus gerai. Galima būtų pakeisti informacinius langelius – yra žmonių, kurie tingi žiūrėti, yra, kurie žiūrės. Šiame projekte būtų lengviausia rasti nišą, kurioje būtų galima traukti investuotojus. Jis pasigedo vieningos stendo idėjos, nors ji turi ašį. Klaidus, gąsdinantis vaikams. „Medžių paunksmė“ – klaidus, per gilus, gal ir meniškas, ekologiškas, bet priimtinas lankytojui. „Baltijos šviesa“ – švyturys jau išnaudotas labai plačiai.
Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Lina Antanavičienė raštu visus balus atidavė „F-LY LITHUANIA“ arba "Skrisk, Lietuva“ – jame geriausiai dera reprezentaciniai, kultūriniai šalies ekonomiką, savitumą atspindintys dėmenys. Kitų projektų ji nevertino.
Lietuvos-Kinijos forumo prezidentė Gabija Vitkevičiūtė raštu „Laiko miestą“ įvertino 8 balais iš 10. Idėja graži, daugiasluoksnė, multikultūrinė, simbolis „verpstė“ gražiai dera su Azijos kodais. Grėsmės – nuobodoka, nebus labai išskirtina bendrame kontekste. „Connections" ("Ryšiai)“ – įvertino 7 balais iš 10. Projektas nėra išgrynintas, pagrindinė idėja nėra akivaizdžiai aiški, palikta klaidų aprašyme. Projektą „Medžių paunksmė“ – įvertino 6 balais iš 10. Idėja švelni ir graži, tačiau jau daug kartų girdėta ir tikrai nebūdinga išskirtinai Lietuvai. Rašytiniame projekte ypač daug gramatikos klaidų, todėl sunku tikėtis, kad bus tvarka su milijonais. Projektą „Baltijos šviesa“ įvertino 8 balais iš 10. Simbolis gražus, ryškus, tačiau šūkis nevilioja, trūksta žaismės ir konkrečių traukos sprendimų. Sveikintina suvenyrų idėja – ryškūs. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ įvertino 10 iš 10. Puiki idėja, išskirtinis matomumas, istoriškai pagrįsta, novatoriška, stiprūs simboliai, jaudinantis emocionaliai. Profesionaliai pateiktas projektas rodo galimą puikų ir viso įgyvendinimo koordinavimą.
Kinijos asociacijos LCTA tarybos narys Zhao Xinzhen raštu „Laiko miestą“ įvardijo kaip realų projektą, nes kinams labai patinka žalia spalva, taip pat patiko galimybė per laiko mašiną lyginti Lietuvos ir Kinijos istorijas. „Baltijos šviesa“ – tamsus, jo manymu, praktikoje nebus gražus. „F-LY LITHUANIA“ arba „Skrisk, Lietuva“ – taip pat realus projektas, bet per daug išpuoštas, todėl nelabai gražus. Kitų projektų jis nevertino.
LIETUVOS EKSPOZICIJOS PASAULINĖJE PARODOJE „EXPO 2010” SUPAPRASTINTO ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGOS
